tuolaik

tuõlaik adv. Š, RŽ, DŽ, NdŽ, FrnW, OG LIII284, KŽ, Pn, tuolaĩk; M, Rtr 1. tą kartą, tą sykį, tuomet: O! tuõlaik mes apsiruošėm gerai Grž. O kada buvo sulos ligi atsigeriant, tai tuolaik duonos nebeturėjau Sln. Tuolaĩk aš grįžau Vvs. Miegas ir taip saldus tuolaik (apyaušriu), o čia dar ū ū ū ū girnelės, klebekš klebekš klebekš klapatė, dūsauja bobutė ir į girnų ūkimą taiko begalinius savo poterius Vaižg. Tuolaik buvęs pašalintas tasai šv. Kazimiero paveikslas LTII226. Tuolaik atejusys vaikai, teip skaitydami riešutis, sakė: – Buvo trys sesiulės, du riešučiu Gmž(Krd). 2. anuomet, seniau: Tuolaik žmonės gyveno pasiturinčiai sp. Tik tuolaik nėra žinoma rš. 3. tuo atveju, tada: Bet tuõlaik, taip rašant ir ištariant, iškreipsim ištarimą gyvuojančios kalbos mūsų lietuvių JDII,XIII psl. Tuolaik norėčiau būti sakalu rš. | Veliuoniškiai lietuviai ištaria [e] … kai ia … (skaityk giaras vaikialis); tuõlaik kad žemaičiai ir Prūsų lietuviai skaito kaip e: geras vaikelis JVXXII psl.